Keturiolikos metų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje proga gegužės 4-ąją Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija sulaukė garbingos viešnios. Čia gimnazijos kvietimu lankėsi žinoma Lietuvos politikė, Nepriklausomybės akto signatarė, socialinių mokslų daktarė, Europos Parlamento narė 2004–2014 m. bei nuo 2016-ųjų iki dabar Laima Andrikienė.
Ruošiamės Europos egzaminui
Kad mokiniams būtų lengviau pasiruošti Europos egzaminui, kuris vyko gegužės 9-ąją, viešnia iš Briuselio gimnazistams papasakojo apie Europos Parlamento nario darbo savaitę, kaip sugebėti per dvi minutes nusakyti visą aptariamo ypatingos svarbos klausimo, pasak ponios Laimos, „esmę, prasmę, versmę ir giesmę“, kokiais kriterijais remiantis priimti teisingą sprendimą balsuojant.
Pasak L. Andrikienės, įprasta, kad Europos Parlamente per dieną būna 7–8 posėdžiai, negana to, labai dažnai 2–3 posėdžiai, kuriuose reikia dalyvauti, vyksta tuo pačiu metu. Europarlamentarei tenka atsirinkti svarbiausius posėdžius ir debatus, kuriuose ji dalyvauja, juose kalba ir balsuoja, o kituose, paraleliai vykstančiuose posėdžiuose, dalyvauja, eigą stebi ir fiksuoja jos padėjėjai. „Darbo tikrai daug, jei suvoki savo misiją bei paskirtį. Iš Lietuvos Europos Parlamento narių yra tik 11“, – pabrėžė viešnia iš Briuselio.
Su kokiais pavojais šiandien susiduria Europos Sąjunga?
Paklausta apie išorines ir vidines grėsmes Europos Sąjungai, L. Andrikienė kaip svarbiausią įvardijo vis agresyvėjančią Kremliaus politiką. „2008-aisiais Rusija įsiveržė į Gruzijos teritoriją, užgrobė Pietų Osetiją ir Abchaziją, kurias jau dešimt metų valdo visiškai Kremliui pavaldūs ir paklusnūs samdiniai“, – sakė L. Andrikienė. Likusi nenubausta už karinę agresiją prieš Gruziją, po kelerių metų, 2014-aisiais, Rusija užpuolė Ukrainą, okupavo Krymą, o Rytų Ukrainoje, Donbase ir dabar vyksta karo veiksmai. Ukraina atkakliai kovoja su priešais. Kiekvieną dieną žūsta žmonės. Ukrainiečiai, kurie patenka į nelaisvę, kankinami, prievartaujami Rusijos kalėjimuose. Nepateisinama, kad tai vyksta Europoje XXI amžiuje.
Apie ES ir JAV santykius
Kita grėsmė – eižėjantys, trūkinėjantys Europos Sąjungos ir JAV ryšiai. Transatlantiniai ryšiai dešimtmečius buvo ES stiprybė ir atrama pasaulyje. Kaip sakė pašnekovė, nepaisydama kartais ir įžeidžių pareiškimų, Europa stengiasi išsaugoti strateginius ryšius su JAV, šios šalies prezidentu tapus neprognozuojamam Donaldui Trumpui. Būtent D. Trumpas, vos prisaikdintas JAV prezidentu, grasino sugriauti NATO kaip atgyvenusią struktūrą, sustabdė abiem pusėms – JAV ir ES – ypatingos svarbos derybas dėl laisvosios prekybos sutarties, kuri būtų panaikinusi muitus, kvotas, kitus apribojimus ES ir JAV rinkose abiejų pusių įmonėse pagamintiems gaminiams.
„Mūsų gaminiai, prekės būtų buvę pigesni, todėl ir patrauklesni pirkėjui, konkurencingesni lyginant su kitų pasaulio šalių gamintojų prekėmis. 510 milijonų vartotojų Europoje ir 325 milijonai vartotojų JAV, turinčių daug didesnę perkamąją galią nei vartotojai Lotynų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ar kitur pasaulyje – štai tokią rinką be muitų, kvotų ir apribojimų jau dabar galėjome turėti. Neturime, D. Trumpo valia. Katučių plojo, D. Trumpą už tai gyrė dvi valstybės – Rusija ir Kinija, kurioms nepatinka nei stipri ir vieninga Europos Sąjunga, nei mūsų ES ir JAV vieningas veikimas. Vietoje laisvosios prekybos sutarties girdime naujus D. Trumpo grasinimus pradėti prekybos karą su Europos Sąjunga, įvesti naujus muitus ES pagamintoms prekėms, kuriose kaip žaliava naudojamas plienas ir aliuminis. Buvo žadėta naujus muitus įvesti jau gegužės 1-ąją, dabar pradžia atidėta iki birželio 1 dienos”, – pasakojo L. Andrikienė.
L. Andrikienė yra įgijusi tarptautinį pripažinimą Europos Parlamente ir už jo ribų kaip tik užsienio prekybos srityje. Mūsų, Lietuvos, atstovė šiemet Briuselyje paskelbta Metų europarlamentare tarptautinės prekybos srityje. Metų europarlamentaro apdovanojimais įvariose srityse kasmet įvertinami geriausi Europos parlamentarai. Per visą Europos Sąjungos istoriją pirmą kartą šiuo prestižiniu, Briuselio „Oskaru“ vadinamu apdovanojimu įvertintas Lietuvos atstovo Europos Parlamente darbas. Sveikinimai L. Andrikienei!
Ar Kinija mus mato?
„Daugumai Lietuvoje atrodo, kad milžiniška Kinija, kurioje gyvena daugiau nei milijardas gyventojų, palyginti mažutės, nepilnų trijų milijonų gyventojų Lietuvos net neįžiūri. Neklyskite – įžiūri ir turi planą, „Šilko kelio – ekonominio diržo“ strategiją. Kinams rūpi Klaipėdos jūrų uostas, mūsų strateginis objektas, turintis ypatingos reikšmės mūsų valstybės saugumui. Kinams rūpi ir Lietuvos geležinkeliai – taip pat strateginis objektas, apimantis visą Lietuvą. Ir dar jiems rūpi mūsų aukštųjų technologijų pramonė, nuo kurios dabar priklauso ir ateityje priklausys mūsų valstybės konkurencingumas, beje, ir saugumas“, – pasakojo L. Andrikienė.
Ji tai pat pastebėjo, kad Kinijos prezidentas šiemet vykusiame Kinijos kompartijos suvažiavime jau visiškai atvirai pareiškė pasauliui: Kinija taps dominuojančia, svarbiausia pasaulio jėga jau po kelių dešimtmečių. Tokie tikslai iškelti, ir bus padaryta viskas, kad jie būtų įgyvendinti.
„Kinijai nepatinka dabartinė pasaulio tvarka, išaugus valstybės ekonominei galiai, atsirado ir politinės ambicijos pertvarkyti pasaulį. Matykime, įvertinkime tai ir atitinkamai elkimės“, – kalbėjo europarlamentarė.
Savo ruožtu keletą klausimų europarlamentarei pateikė ir „Plungės žinių“ redakcija.
– Ar reikia bausti Vengriją bei Lenkiją už disciplinos nesilaikymą? Kaip tos bausmės paliestų naująjį biudžetą?
– Europos Sąjungoje galioja solidarumo principas, yra taisyklės, kurios galioja visiems. Tačiau, žinodama tikrąją situaciją, neskubu smerkti šių šalių. Kaip žinome, Lenkija priėmė apie milijoną ukrainiečių. Tokį pat skaičių imigrantų yra priėmusi ir Vokietija, tik iš kito regiono – Sirijos, Irako, Afganistano. Vengrai įkūrė fondą „Vengrija padeda”, iš to fondo lėšų finansuoja sugriautų mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų namų atstatymą Sirijoje ir Irake, visų pirmiausia tose vietose, kur susitelkę ir gyvena krikščionys. Vengrija priima ir pabėgėlius, jie tampa Vengrijos universitetų studentais, Vengrija jiems moka stipendijas.
Taigi, Lenkija ir Vengrija prie pabėgėlių krizės sprendimo prisideda tokiais būdais, tai turėtų būti įvertinta bei suskaičiuota. Prie šio klausimo, kai bus svarstomas naujasis biudžetas, dar teks grįžti bei įsitikinti, kuri šalis ir ką yra padariusi.
– Mums rūpi Europos Komisijos prieš kelias savaites Europos Parlamente pristatytas naujasis 2021–2027 m. ES biudžeto projektas. Kaip bus su ES finansine parama, ūkininkų išmokomis, struktūriniais fondais bei kitomis išmokomis – ar nebus labai sumažintos lėšos Lietuvai?
– Žemaitijos savivaldybės bei visos Vakarų regiono savivaldybės turi išsireikalauti iš Vyriausybės reikiamų lėšų. Niekas nepasiūlys ir nepasirūpins, reikia stengtis patiems, pateikti reikiamus argumentus. Ir tai reikia daryti jau dabar, nieko nelaukiant, Europos Komisija ir Europos Parlamentas to laukia.
Niekam ne paslaptis, kad Vilnius yra tarsi valstybė valstybėje: sostinėje ir Vilniaus regione metai po metų „nusėda” didelė ES finansinės paramos dalis, čia sulaukiama ir didžiausių užsienio verslo investicijų. Ir tai jaučiama. Tuo tarpu didžioji Lietuvos dalis nesulaukia reikiamo dėmesio ir finansinės paramos, o paskui stebimasi, kodėl žmonės iš Skuodo, Plungės ar Dzūkijos savivaldybių išvyksta dirbti ir geresnio gyvenimo ieškoti į užsienį.
Vilnius ir Vilniaus regionas jau yra pasiekęs ir viršijęs 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio, tad parama, pasiekus šį lygį, baigiasi arba labai sumenksta. Vilniaus pasiekimai labai pagerina Lietuvos vidurkį, ir tuo vidurkiu vadovautis ir naujame finansiniame laikotarpyje, 2021–2027 m., būtų blogai visai likusiai Lietuvai. To negalima leisti, ir kad tai neįvyktų, Lietuvos Vyriausybė turi atlikti būtinus darbus: pirma, padalinti Lietuvą į kelis regionus, kad Vilniuas regionui tenkanti ES parama būtų mažesnė, o visai likusiai Lietuvai išliktų ne mažesnė nei yra dabar arba būtų dar didesnė.
– Kokią įtaką ES finansams, biudžetui padarys „Brexit”, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES?
– „Brexit“ poveikis – milžiniškas, visi dėl to patirsime nuostolių. „Brexit” nebuvo nei ES, nei tuo labiau Lietuvos iniciatyva, bet mes taip pat už tai sumokėsime.
Jungtinės Karalystės indėlis į septynerių metų biudžetą būtų apie 15 milijardų eurų kasmet. Suprantama, to indėlio nebebus. Tad pirmiausia turėsime taupyti ir daugiau investuoti į tas sritis, kurios ypač svarbios, nuo kurių priklauso mūsų valstybių ir piliečių saugumas ir ateitis.
Antra, valstybės narės turės didinti įnašus į ES biudžetą, o dėl to ir kyla didžiausi ginčai. Dabar valstybių įnašai į „bendrą piniginę“ yra 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o naujajam laikotarpiui (2021–2027 m.) Europos Komisija siūlo tuos įnašus padidinti iki 1,11 proc. BNP. Atrodo, toks nedidelis padidėjimas neturėtų kelti problemų, bet dėl to sutarti nebus lengva. Europos Parlamentas siūlo didinti įnašus iki 1,3 proc., kad nereikėtų skausmingai mažinti išmokų ūkininkams ar sanglaudos politikos finansavimo, tačiau valstybės narės su tokiu įnašų padidinimu greičiausiai nesutiks.
Kalbant apie ES biudžeto prioritetus svarbu paminėti, kad besikeičiantis pasaulis reikalauja juos peržiūrėti. Todėl 2021–2027 m. Europos Komisija ir Europos Parlamentas siūlo dvigubai daugiau investuoti į jaunimą (Erasmus+ programai – 100 proc. lėšų daugiau, nes daugiau nei pusė jaunų žmonių iki 30 m. amžiaus daugelyje ES valstybių yra bedarbiai), mokslinius tyrimus ir inovacijas (40 proc. daugiau lėšų dėl aštrėjančios konkurencijos su Kinija ir kitomis Azijos valstybėmis), saugumą ir gynybą (Europos gynybos fondui ir pan.); daugiau lėšų ES išorės sienų saugumui didinti, migracijos srautams kontroliuoti ir suvaldyti – siūloma padidinti finansavimą iki 35 milijardų eurų (palyginimui – dabartiniu finansiniu laikotarpiu šiems tikslams skirta 13 mlrd. eurų).
Europos Komisija siūlo taupyti tokiose srityse kaip sanglauda, struktūriniai fondai – skirti 7 proc. mažiau lėšų nei šiame (2014–2020 m.) finansiniame laikotarpyje, bendrajai žemės ūkio politikai – 5 proc. mažiau, tiesioginėms išmokoms ūkininkams – 4 proc. mažiau. Šiuo metu diskutuojama ir nauja išmokų tvarka, t. y. didieji ūkiai gaus santykinai mažesnę paramą nei vidutiniai ir smulkieji.
Tiems, kurie nenori, kad sumažėtų sanglaudos ir bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas, išmokos ūkininkams, atsakymas yra vienas: reikia didinti valstybių narių įnašus į biudžetą, ką ir siūlo Europos Parlamentas.
Lietuvos valdžia turėtų pakovoti, kad išmokos ūkininkams būtų suvienodintos, kad neliktų pirmarūšių ir antrarūšių europiečių – vienos išmokos vokiečiams ir prancūzams, gerokai mažesnės – Rytų europiečiams. Antra, jau minėta parama skirtumams tarp regionų išlyginti, ES sanglaudos politikai: Lietuvos interesas – kad ji ne tik išliktų, bet didžiajai Lietuvos daliai būtų dar didesnė. Trečia, Lietuvos Vyriausybė turėtų pasirūpinti, kad Lietuvai būtų skirta maksimali ES parama Ignalinos atominės jėgainės uždarymui. Dabar Lietuvai šiam tikslui siūloma skirti 552 milijonų, o poreikis, Lietuvos duomenimis, yra 780 milijonų eurų. Lietuvos Vyriausybė, Prezidentė, kuri Lietuvai atstovauja valstybių vadovų posėdžiuose, ES taryboje, turėtų siekti šių Lietuvai svarbių tikslų.
Lietuvos interesas – ir parama jaunimui, sienų stiprinimas, saugumas ir gynyba.
– Ačiū už pokalbį.
Edita LUKIENĖ