Merkinės piligrimai Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetėje

2018 metais Lietuvoje startavo Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pagerbti ir Europos kultūros paveldo metams (2018 m.) paminėti. Estafetės globėja – Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė.

Birželio 12 d. į piligriminę kelionę Šv. Jokūbo keliu išsiruošė ir Merkinės jaunimas. Pradėjome ją Merkinės Švč. Mergelės į dangų ėmimo bažnyčioje. Joje visą piligrimų grupelę palaimino Merkinės dekanas, daktaras kunigas Robertas Rumšas.

Šiam keliui iš karto prilipdėme ispanišką etiketę – El Camino. Puikus skambesys atsivėrusiam vaizdui nuo Merkinės aukštumų... Nemuno ir Merkio santaka – irgi tinkamas liudijimas, kad žmonių kūrybai dar toli ligi dieviškosios, o tą pojūtį dar sustiprino vėjas, begainiojantis debesis virš tilto, kuriuo ir žengėme į kitą krantą. Kad nebūtų nuobodu kulniuoti, plentu stengėmės rinktis maršrutą, kuris kiek įmanoma mažiau sutaptų su pastaruoju. Miškas ir kelias. Tūkstančiai kvapų, kryžkelių, paslaptingų medžių ir garsų karalystė. Ko daugiau reikia piligrimo vaizduotei? Kompanija energinga, spartaus žingsnio, tad vienur kitur stabtelėdami, šiek tiek paįvairinę kelionę mažais žaidimais, sustojome prie reto svečio šioje girioje – ūgtelėjusio ąžuoliuko. Suskambo daina. Jaunimo lūpose daina skamba kitaip, tad simboliška, kad ir šis ąžuoliukas labai pritiko – augs, užaugs, sustiprės, papuoš girią...

Netrukus priėjome Dubaklonio kaimą. Deja, miškas čia toks, kad daug įvairiausių brūzgynų ir milžiniškų griovų, tad norom nenorom teko susitaikyti su mintimi, kad plento neišvengsime... Ėjimas plentu visai kitoks, daugiau mechaniškas, mažiau pojūčių, mažiau ir grožio. Bet tai tik keli kilometrai. Pakeliui stabtelėję prie kryžių jau sukame į Pilnų namų bendruomenės erdvę. Bendruomenė čia įsikūrė kunigo Valerijaus Rudzinsko rūpesčiu. Čia mūsų laukia atokvėpis. Atsiradus šioje erdvėje nesunku suvokti, kad tikėjimas, ryžtas ir darbas gali daug. Jis dovanoja Viltį. Kaip gi kitaip, jei ne stebuklu pavadinsi šio sodo ir bendruomenės įsikūrimą Dzūkijos smėlynuose. Aplankę koplyčią, prisižiūrėję skulptūrėlių, augalėlių iškeliavome į Panarą. Vėl nėrėme į mišką. Upelis, ošiantys medžiai, saulėta proskyna, grožio karalystė...

Už Panaros mūsų laukė savotiška kelio atkarpa. Ją galima pavadinti keliu – dykuma. Kelias iš žvyro, smėlio, akmenukų ir dulkių. Judėjome jau lėčiau. Posūkiais, kalvelėmis, tačiau nepraėjus nė valandai jau buvome Liškiavoje. Mažesnieji atsiduso: ak, štai, pagaliau. Dominikonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis išryškėjo iš karto, už paskutinės kryžkelės. Čia klebonaujantis kunigas Jonas Cikana pasirūpino, kad pakliūtume į bažnyčią, apžiūrėtume požemius, gautume pirmąjį piligrimystės antspaudą. Šviesus Liškiavos dangus, tykus Nemunas – mes, mažieji piligrimai, linkime ir Jums tai patirti.

Visi šios piligrimystės dalyviai gavo Šv. Jokūbo kelio piligrimo pasus, kuris liudys ne tik šios dienos žygį, bet bus pildomas kituose, ateities žygiuose, įveiktas kitas kelio atkarpas, skatins piligrimystei. Savo laiške jauniesiems ambasadoriams Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė rašė „Užpildytų pasų, įveikto atstumo pagrindu ateityje piligrimams Lietuvoje bus išduodami Šv. Jokūbo kelio sertifikatai (compostelos)“. Žygis Šv. Jokūbo keliu Merkinė – Liškiava pavyko. Jis skatins tolimesnėms kelionėms pirmuoju ir seniausiuoju Europos kultūros keliu – Šv. Jokūbo keliu.

Labai dėkojame fotomenininkui Algimantui Černiauskui ir Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos vadovei Birutei Nenortaitei už paramą ir paskatinimą.

Žygyje dalyvavo: Vytautas Černiauskas, Tomas Barysas, Rimutė Griškevičienė, Rita Černiauskienė, Rugilė Sinkevičiūtė, Emilija Garškovaitė, Rasa Stravinskaitė, Kristupas Černiauskas, Kamila Antanevičiūtė, Kotryna Černiauskaitė, Modesta Čaplikaitė, Ernesta Bolytė, Elinga Večkytė, Neringa Lisauskaitė, Gabija Lukšytė, Motiejus Kazabuckas, Matas Kalvinskas, Donatas Bieliukas. 

Vytautas Černiauskas