L. Andrikienės viešnagė Panevėžyje
Europarlamentarė Laima Andrikienė biržellio 15 dieną Panevėžyje dalyvavo Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos ataskaitiniame susirinkime bei susitiko su TS-LKD Panevėžio miesto skyriaus bendražygiais.
Sveikindama Šv. Jokūbo savivaldybių asociacijos, kuri vienija 22 mūsų šalies savivaldybes, susirinkimo dalyvius europarlamentarė jiems pranešė džiugią žinią: nominuota Europos piliečio apdovanojimui (European Citizens Prize 2018) Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija tapo šio konkurso šių metų laureate! Iškilmingos ceremonijos metu šių metų rudenį Europos Parlamente Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijai bus įteiktas Europos piliečių prizas 2018.
Kalbėdama susirinkimo dalyviams L. Andrikienė pažymėjo, kad Europos Parlamente veikia Šv. Jokūbo kelio draugų grupė, taip pat informavo apie tai, kad ES biudžete atsirado programos, kurios sudaro galimybes plėtoti Šv. Jokūbo kelius visoje ES, taip pat ir Lietuvoje.
Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas ir Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos viceprezidentas, Panevėžio meras Rytis Račkauskas pateikė ataskaitą apie nuveiktus darbus. Jis sakė, jog šiuo metu asociacija jungia 22 savivaldybes, artimiausiu metu ją papildys dar bent trys, taigi, Šv. Jokūbo piligrimystės kelias, jo plėtra įgauna labai rimtą pagreitį. R. Račkauskas atkreipė dėmesį, kad stiprėja bendradarbiavimas su panašiomis asociacijomis, savivaldybėmis kitose ES valstybėse, per kurias taip pat driekiasi Šv. Jokūbo piligrimų keliai. Lietuvoje Šv. Jokūbo keliai turi rimtą Katalikų bažnyčios ir Lietuvos Vyriausybės paramą. Asociacijos valdybos pirmininkas, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas kalbėjo apie jau atliktus ir laukiančius darbus, bendradarbiavimą su Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija.
Asociacijos vykdomasis sekretorius Žygimantas Gudišauskas pristatė dabar kuriamą skaitmeninį projektą – kelionę Šv. Jokūbo keliais Lietuvoje labai palengvins ruošiama Šv. Jokūbo kelių skaitmeninio žemėlapio internetinė platforma. Jos pagalba piligrimai, naudodamiesi internetu, galės tiksliai sužinoti, kurioje vietoje kelyje jie yra, kokios artimiausios bažnyčios, kaip į jas patekti.
Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos prezidentė Birutė Nenortaitė pabrėžė, jog Šv. Jokūbo kelių ženklinimas Lietuvoje įsibėgėja. Šv. Jokūbo ženklai, suderinus su Kultūros paveldo departamento regioniniais skyriais, tvirtinami prie bažnyčių, prie piligrimų namų. Pagaminti ir platinami Šv. Jokūbo kelio piligrimo pasai, kuriuos piligrimai keliaudami turi turėti su savimi ir kuriuose bažnyčiose antspaudais patvirtinamas piligrimo nueitas kelias.
Sekant Vakarų valstybių pavyzdžiu, sukurti metaliniai bronziniai Šv. Jokūbo kelio ženklai. Jie jau pradėti tvirtinti miestų gatvių ir aikščių grindinyje. Tai jau padaryta Kaune. Ši praktika turėtų išplisti visoje Lietuvoje.
Susirinkimo dalyviai pabrėžė, kad Šv. Jokūbo kelias, piligriminis žygis į Santjago de Kompostelą, kur palaidotas Šv. Jokūbas, visų pirma yra dvasinis veiksmas, neturintis nieko bendro su komercija ar savanaudišku pelno siekimu. Pajamos tiems, kurie gyvena Šv. Jokūbo keliuose, kurie pasitiks, priims, apnakvydins, pamaitins, suvenyrais aprūpins piligrimus, neabejotinai bus, tačiau tam turi būti sukurta reikiama infrastruktūra, o pasaulyje paskleista informacija apie Lietuvos Šv. Jokūbo piligrimų kelius, juose esančius lankytinus objektus, turtingą Lietuvos kultūros ir kitokį paveldą, kurį kitų tautų atstovams verta pažinti.
Susitikime su TS-LKD Panevėžio miesto skyriaus nariais L. Andrikienė kalbėjo apie sudėtingą geopolitinę padėtį pasaulyje bei ES kylančius iššūkius. Ji atkreipė dėmesį į agresyvėjantį Kremlių, Rusijos grėsmę, nenuspėjamą dabartinio JAV Prezidento Donaldo Trumpo elgesį bei Kinijos pretenzijas į dominavimą pasaulyje. Susirinkimo dalyviai domėjosi dabar svarstomu ES biudžetu, Šv. Jokūbo keliu, Lietuvos politinių aktualijų vertinimu.
L. Andrikienė sakė, kad ES skiria labai mažai pinigų Rusijos propagandai atremti bei iki galo nesuvokia, kokią didelę reikšmę propagandinei veiklai skiria Rusija, kad ES tarsi nusiginkluoja Rusijos informacinės agresijos akivaizdoje.
Kalbėdama apie dabar svarstomą ES biudžetą, L. Andrikienė sakė, jog Lietuvai planuojama skirti daug mažiau lėšų socialių ir ekonominių skirtumų mažinimui tarp šalies regionų, taip vadinamai sanglaudai, bei kaimo plėtrai. Sumažėjusias ES paramos lėšas Lietuva gali skaudžiai pajusti, jei šalies vyriausybė nebus aktyvi ir iki metų pabaigos nepasieks, kad ši tendencija pasikeistų Lietuvos naudai.
ES biudžetas, sakė L. Andrikienė, patiria sunkumų dėl Brexit'o. Didžioji Britanija buvo viena didžiausių mokėtojų į ES biudžetą, todėl, jai palikus ES, atsiras "skylė" ES biudžete. Yra du keliai šiai "skylei" užlopyti - arba didinti šalių narių įnašus į biudžetą, arba mažinti išlaidas. Įnašų didinimui priešinasi šalys narės, tačiau jos linkę gauti tokios pat ar panašios apimties ES paramą, net esant mažesnėms biudžeto pajamoms, kas yra neįmanoma.
Valdo Kilpio nuotraukos
EP narės dr. Laimos Andrikienės biuro Vilniuje info
